Tel: +370 638 38907
ČIA GALIMA UŽSISAKYTI (Kainos):
Fine Art klasės giclée spaudinius
   Atspaudus ant drobės
   Meno kūrinių reprodukcijas
   Fine Art spalvotas nuotraukas
   Fine Art juodai baltas nuotraukas
   Išskirtinius meninius fotoatvirukus
Didelio formato fotonuotraukas
Fotoafišas renginiams ir parodoms
Didelio formato fotokalendorius
Diplomus, apdovanojimo raštus
Fotoįdėklus į CD/DVD dėklus
Originalius dovanų kuponus
Ekskliuzyvinius pakvietimus
Ekskliuzyvines vizitines korteles
Plakatus ir prezentacinę spaudą
Posterius įvairioms konferencijoms
Fotospaudą ant lipnaus vinilo
Žemėlapius, planus, schemas
kitus panašius spaudinius skaitmena
ĮSPĖJIMAS: Teikiamos tik spaudos paslaugos. Dėl profesionalaus drobės užtraukimo ant porėmio ar įrėminimo reikės kreiptis į rėminimo centrą ar galeriją.

STRAIPSNIAI ŠIAME TINKLAPYJE:
Trumpas Fine Art terminų žodynėlis (NAUJAS!)
Spalvų erdvės ir fotospauda
Ką reikia žinoti apie monitorių kalibravimą
Ką reikia žinoti apie spaudą ant drobės
Giclée fotospauda – nepakartojama kokybė

Ką reikia žinoti apie spaudą ant drobės

Publikuota 2008 m. rugpjūčio 6 d. Versija 1.1.0. Redaguota lapkričio 4 d.

Įvadas

Apie 1999 metus pasaulyje pradėjo sparčiai vystytis nauja spausdinimo rūšis – taip vadinamoji giclée fotospauda. Lietuvoje iki šiol tai yra visiška terra incognita, apie ją tėra girdėję pavieniai ypatingai aukštos kokybės spausdinimo entuziastai. Kas tai yra ir kuo ypatinga giclée fotospauda – greitai ir paprastai paaiškinti neįmanoma, todėl apie ją paruoštas atskiras straipsnis, kuriame rasite daugiau informacijos. O čia pakaks tik paminėti, kad spausdinimas ant drobės yra viena giclée fotospaudos rūšių. Tačiau tai toli gražu visiškai nereiškia, kad kiekvienas, besiskelbiantis apie spausdinimą ant drobės, sugeba ir gali atspausdinti taip, kad rezultatas atitiktų labai griežtus giclée fotospaudos reikalavimus. Kaip jau minėjau, tai jau kito straipsnio tema ir daugiau jos čia neliesime. Pabandykime panagrinėti kitą klausimą, tiesiogiai susijusį su šia spauda – atspausdintos drobės rėminimą, o taip pat reikalavimus medžiagai, kuri pateikiama spausdinimui ant drobės.

Pastaraisiais metais spaudai ant drobės pasidarė populiarūs visame pasaulyje, ne išimtis čia ir Lietuva. Ant jos spausdinamos meno kūrinių reprodukcijos, originalus skaitmeninis menas, fotomenininkų fotografijos, o kartais – ir klijuojami sienų fototapetai. Kūrinių autoriai, atspausdinę vienetines kopijas ar net nedidelius ekskliuzyvinius tiražus, drobes parduoda, dovanoja įvairiomis progomis ar netgi eksponuoja meno galerijose. Tačiau prieš tai tokius kūrinius reikia rėminti. O kaip tas daroma ir kokie yra rėminimo būdai, pabandysime panagrinėti smulkiau.

Bendra informacija apie drobes

Iš karto noriu pabrėžti, kad spaudai ant drobės dažniausiai būna ypatingai dideli. Kuo didesnė drobė įkomponuojama į interjerą, tuo efektingiau ji atrodo. Tačiau reikia nepamiršti, kad atspausdinus labai didelę drobę bus nemažų problemų ją rėminant dėl porėmio ar dėl pačių rėmų dydžio. Paprastai spaudžiamos maždaug iki 1,0 metro pločio ir 1,5–2 metrų ilgio drobės.

Drobės turi būti spausdinamos aukščiausia įmanoma spausdintuvo skiriamąja geba. Taip užspausdinta originali drobės paviršiaus tekstūra sukuria unikalaus meno kūrinio vaizdą, o pats drobės storis sukuria kokybiško daikto įspūdį. Skirtingai nuo solvento technologijose naudojamų pigių medžiagų (rusai tam turi gerą apibūdinimą „širpotreb“), giclée spaudoje naudojamos tik natūralios 100% medvilnės (100% cotton) arba medvilnės ir polimerinių priedų (cotton/poly) archyvinės kokybės drobės be jokių balinančių junginių. Dažniausiai jos būna tinkamos ištempti ant porėmio, labai ilgai išlaiko originalias atspausdinto kūrinio spalvas. Abiejų tipų drobės gali būti įvairaus svorio (jų svoris nustatomas pagal tai, kiek sveria vienas kvadratinis metras drobės), taip pat blizgaus, satininio arba matinio paviršiaus. Beje, šiuo metu gamintojai ima tiekti į rinką vis daugiau drobių rūšių su įvairesniais paviršiais ir tekstūromis. Kuo drobė yra sunkesnė, tuo labiau ji tinkama galeriniam arba muziejiniam tempimui rėminant. Tačiau sunkesnės daugiau skirtos užtempimui naudojant specialius tempimo įrenginius, o lengvesnės gi – rankomis tradiciniu būdu. Kartu sutariama, kad tempimo staklės paprastai padaro geresnį ir kokybiškesnį užtempimą nei tai padaroma rankomis. Lietuvoje dažniausiai tempiama tik rankiniu būdu.

Kartu noriu pažymėti, kad gaminamos ir drobių rūšys, kurios nėra skirtos užtempti ant porėmio. Iš tų, kurių galima lengviau įsigyti Lietuvoje, tokia yra, pavyzdžiui, HP Professional Matte Canvas 430 g. Tokios drobės rėminamos tradiciniu būdu — dažniausiai klijuojamos ant plokštės ir dedamos į rėmus. Tad susižavėjus kokia nors pigesne nežinomos kilmės ir rūšies drobe galima labai nusivilti, kai vėliau jos nepavyks kokybiškai užtempti ant porėmio net tempimo staklėmis arba ji vėliau deformuosis tiesiog kabėdama.

Tikros natūralios 100% drobės storis ir baltumas dėl audimo proceso ypatumų ir naudojamo natūralaus plaušo šiek tiek skiriasi priklausomai nuo partijos, taip pat drobėje gali būti artefaktų. Dėl to spausdinant vaizde gali gautis balti taškeliai, ir tai yra normalu dėl technologinių apribojimų. Kartais jie užretušuojami meniniais rašikliais po spausdinimo. Tai yra žinoma drobių ypatybė menininkams ir meno kūrinių reprodukcijų spaudėjams. Nors natūralių drobių gamintojai jas dengia spausdinimo sluoksniu idealiai, tačiau tokių taškų gali rastis dėl pačios drobės artefaktų, o jų kiekis gali būti skirtingas priklausomai nuo drobės partijos. Tačiau, kaip jau minėta, natūralios drobės paviršiaus tekstūra yra daug ryškesnė ir labiau panaši į drobes, anksčiau naudotas tapybai. Tad jei šie galimi balti taškai užsakovui yra problema, geriau rinktis medvilnės ir polimerinių priedų drobę, kuri yra stabilesnė gamyboje (storis ir spalva mažiau kinta priklausomai nuo partijos), o artefaktų jose yra mažiau. Tačiau, kaip minėta, jų paviršiaus tekstūra yra mažiau išreikšta ir šios drobės atrodo lygesnės. Tačiau tai nėra taisyklė – kai kurios šiuolaikinės 100% natūralios drobės (kaip mano naudojama TEPEDE Artist Canvas) šių ypatumų neturi, vaizdas ant jos gaunamas be baltų taškų.

Jeigu užsakovas atspaudą nori tempti ant porėmio, jis gali paimti drobę iš spausdintojo dviejų pavidalų: paprastą atspausdintą neįtemptą drobę, susuktą į ruloną, kurią rėminsis pats (tai rekomenduojama tik didelę patirtį rėminime turintiems menininkams arba patiems rėmintojams, galintiems įrėminti drobę savarankiškai) arba jau įtemptą ant porėmio drobę ir atrodančią kaip meno kūrinys (rekomenduojama visiems kitiems užsakovams). Spausdinimo ir rėminimo paslauga gali būti teikiama vieno subjekto, o gali ir skirtingų, tad šiuo atveju rekomenduotina drobę tempti pas rėmintoją, kurį rekomenduos spausdintojas: gausite geresnę kokybę dėl suderintų technologinių sprendimų. Be to, kartais renkamasi pigesnis nei tempimas ant porėmio rėminimo būdas – tvirtinimas ant specialios plokštės, kurią jau galima rėminti į paprastą rėmą.

Rėminimo būdai

Kaip jau minėta, drobė dažniausiai tempiama ant porėmio. Yra trys pagrindiniai būdai tai atlikti: standartinis tempimas, muziejinis tempimas (museum wrap) ir galerinis tempimas (gallery wrap). Tam, kad lengviau įsivaizduotumėte visus tris būdus, pateikiu paveiksliukus.

Standart wrapStandartinio tempimo atveju atspaudas įtempiamas ir prisegamas metalinėmis skobelėmis prie medinio porėmio išorinių kraštų. Šiuo atveju drobei reikia papildomai parinkti išorinį rėmą ir įrėminti ją. Svarbu, kad pats  porėmis būtų tikslus stačiakampis, tad būtina išmatuoti atstumus tarp priešingų jo kampų ir įsitikinti, kad jie yra lygūs. Jeigu viena porėmio kraštinė viršija 90 cm, jis būtinai turi būti papildomai sutvirtinamas skersinėmis.

Museum WrapMuziejinio tempimo atveju drobė prisegama ant porėmio galinės pusės, o šonai lieka balti. Be to, leidžiama užlenkti iki 5 mm vaizdo ant šoninių briaunų. Taip ant porėmio įtemptą drobę galima tiesiog kabinti ir eksponuoti, nebereikia išorinio rėmo. Spausdinant būtina palikti nuo 5 iki 7 cm baltos drobės aplink vaizdą iš visų pusių, tad maksimali vaizdo plokštuma gali siekti maždaug iki 0,95–0,97 × 1,86 m. Kartais aplink vaizdą balta drobė specialiai užspausdinama kokia nors spalva, kuri gali derintis su sienos, ant kurios bus pakabinta drobė, spalva.

Gallery Wrap Galerinio tempimo atveju vaizdas visiškai uždengia porėmį, drobė prisegama ant porėmio galinės pusės. Tokią drobę taip pat galima tiesiog kabinti ir eksponuoti be papildomo rėmo. Tačiau pačio originalaus vaizdo kraštai (iki 5–7 cm iš visų pusių) bus užlenkti ant porėmio šonų, ir tai reikia įvertinti kuriant (pavyzdžiui, gali būti pažeista pati kūrinio kompozicija). Maksimali vaizdo plokštuma taip pat gali siekti maždaug iki 0,95–0,97 × 1,86 m.

Priklijuota drobėBe tempimo naudojamas ir tradicinis atspaudo tvirtinimo būdas. Tai yra sausas drobės klijavimas, kai pati drobė tiesiog priklijuojama ar kitaip pritvirtinama prie plokštės (dažniausiai tam naudojamos 3 mm storio medžiagos). Šiame procese naudojamas sausas klijuojamasis audinys, kuris aktyvuojamas temperatūra ir slėgiu. Po to tokia plokštė įstatoma į normalius rėmus. Akivaizdu, kad tai mažiausiai darbo sąnaudų reikalaujantis ir pigiausias būdas gauti paveikslą ant drobės, tačiau prieš renkantis jį siūlau rimtai apmąstyti, ar iš viso tada reikia brangios drobės? Vietoj jos galima pasirinkti daug pigesnį art popierių, kurio paviršius imituoja drobę ir kuris gali būti iki 3 kartų pigesnis nei natūrali drobė, o atrodo taip pat kaip ir drobė.

Įrėminta drobėPagrindinis paskutinio būdo trūkumas – drobės praktiškai nebeįmanoma grąžinti į pradinę būseną, tai yra, atgauti drobę kokia ji buvo prieš klijavimą. Jei tai meno kūrinys, tai ši problema yra aktuali. Tačiau pasaulyje ji išspręsta – sukurta taip vadinama Artcare™ Restore™ technologija, kuri iš esmės sudaro penktąją rėminimo rūšį. Jo metu drobė klijuojama ant limpančios Artcare Restore putų plokštės veikiant žemai temperatūrai. Vėliau prireikus drobę galima lengvai nuimti ir gauti ją lygiai tokią pat, kokia ji buvo prieš priklijuojant. Vertingų meno kūrinių atveju tai neįkainojamas būdas juos įrėminti, kada negalima naudoti įtempimo ant porėmio arba klijavimo ant plokštės. Tačiau tai yra šiek tiek brangesnis malonumas.

Tai yra visi dažniausiai naudojami rėminimo būdai įrėminimo centruose. Tačiau jei žiūrėti iš spausdintojo pusės, kartais galimas šeštasis variantas: drobė tiesiog atspausdinama ir atiduodama užsakovui, kuris ją rėminasi ar kitaip tvirtina savo nuožiūra. Šiuo atveju dažniausiai aplink vaizdą paliekama 5–6 centimetrų tuščia erdvė, nebent užsakovas paprašo atspausdinti maždaug 4–5 centimetrų tam tikros spalvos rėmą aplink patį vaizdą vėlesniam rėminimui muziejinio tempimo būdu. Taip pat tai gali būti aktualu dailininkams, kurie ant atspausdintos nelakuotos drobės pieš toliau, pavyzdžiui, su auksiniais ar sidabriniais dažais.

Ypatingai svarbu!

Tačiau tai dar ne viskas. Spaudai ant drobės labai jautrūs fiziniams pažeidimams ir aplinkos poveikiui. Todėl visos atspausdintos drobės turi būti privalomai dengiamos apsauginiu padengimu, dažniausiai tai būna apsauginis lakas. Deja, kai kurie Lietuvos spausdintojai, besiskelbiantys apie spausdinimą ant drobės, apie tai net nėra girdėję. Toks lakavimas apsaugo drobės paviršių nuo subraižymo, užtiškusio vandens, pirštų atspaudų ir kitų teršalų bei užtikrina, kad atspaudo nepaveiks ore esančios kenksmingos jam medžiagos (pavyzdžiui, ozonas, turintis labai didelę įtaką pigmento blukimui). Tad lakavimas beveik dvigubai padidina laikotarpį, kurio metu atspaudo spalvos liks nepakitusios (tyrimų duomenimis, nulakuota drobė išlaiko nepakitusias spalvas ilgiau nei 40 metų). Pats lakas būna įvairus, dažniausiai skiriasi suteikiamo blizgesio stiprumu (Lietuvoje galima gauti matinio ir pusiau blizgaus), bet nulakuota drobė dažniausiai būna daugiau ar mažiau blizgi. Nelakuotos atspausdintos drobės gali būti labai atsargiai tiekiamos tik tiesiogiai rėmintojams, kurie lakuos jas rėminimo metu. Deja, ar tai kas nors daro Lietuvoje, informacijos taip pat nėra.

Beje, kartais kai kas gali siūlyti atspausdintą drobę laminuoti karštu ar šaltu laminatu. Tokia apsaugos technologija yra visai tinkama paprastam popieriui ir fotopopieriui, vinilui bei panašioms medžiagoms, tačiau absoliučiai netinkama drobei. To nerekomenduoja daryti ir drobių gamintojai. Dėl pačios drobės paviršiaus faktūros laminatas neprikimba idealiai. Kaip rodo praktika, po ketverių–penkerių metų jis pradeda atsisluoksniuoti ir pačią drobę tenka išmesti. Todėl į tokius siūlytojus siūlau žiūrėti labai rezervuotai.

Dar vienas svarbus niuansas – tai drobės užtempimui naudojamo porėmio kokybė. Būtina įsitikinti, kad rėmintojas naudos porėmį užapvalintomis briaunomis. Yra didelė tikimybė, kad nelakuota drobė lenkiant ir tempiant ant neužapvalintų porėmio briaunų tiesiog „lūš“, tai yra, bus pažeistas pigmento sluoksnis ant drobės (lakavimas šiek tiek padeda išvengti šio lūžimo). Tad patyrę rėmintojai naudoja porėmius su šiek tiek apvalintomis briaunomis, kurio dydį nustato eksperimentiniu keliu.

Ištemptos drobės turi būti saugojamos vertikaliai. Jų negalima atremti viena į kitą. Jei tai vis tik tenka daryti, būtina drobes atskirti popieriumi, skirtu pakavimui.

Reikalavimai medžiagai, pateikiamai spausdintojams

Kaip minėta, drobės matmenys dažniausiai būna ypatingai dideli, tad ir pateikiamas failas spaudai turi būti didelis. Kuo didesnės skiriamosios gebos failas yra, tuo geriau bus atspausdinta drobė. Mažiausia rekomenduojama geba yra apie 150 dpi (nors teko spausdinti gana kokybiškai ir 100 dpi skiriamosios gebos failus), standartinė – 175–200 dpi, o jei vaizde yra ypač daug smulkių detalių – ne mažiau kaip 250 dpi. Tad turint tik standartinio dydžio skaitmeninį failą (3–6 mln. pikselių) bus labai sunku gauti ryškų ir aiškų didelį atspaudą. Didinant tokius failus iki reikiamo spaudai dydžio dažniausiai vaizdas suliejamas, prarandamos aštrios detalės. Kartais to nebegali ištaisyti net aštresnį vaizdą darančios PhotoShop ar kitos programos funkcijos. Taigi, praktiškai jūsų turimo failo dydis lemia, kokio dydžio kokybišką drobę bus galima atspausti.

Pateikiant failą, būtina vengti tokių formatų kaip *.jpg, kurie saugant jį iškraipo vaizdą. Norint gauti aukščiausios kokybės atspaudą ant drobės, naudojama tokia technologija: fotografuojama į RAW (ar analogišką) formatą, rezultatas iš RAW eksportuojamas į AdobeRGB spalvų erdvės TIFF formatą. Čia vaizdą galima papildomai apdirbti ir koreguoti. Jeigu kuriamas skaitmeninis meno kūrinys, geriausia jį iš karto kurti AdobeRGB spalvų erdvėje TIFF formate. Būtina vengti CMYK spalvinės erdvės, nes tai labai smarkiai sumažina spausdinamų spalvų skaičių. Spalvinių erdvių klausimas yra labai aktualus, todėl šia tema ruošiamas atskiras straipsnis.

Jeigu galite, pasistenkite išvengti skubių užsakymų. Spauda ant drobės yra savotiškas meno kūrinys, tad visada geriau duoti daugiau laiko ir spausdintojui, ir ypatingai rėmintojui, kuris darys vos ne atsakingiausią darbą. Normalus laikotarpis, per kurį atliekamas užsakymas, turėtų būti 10–14 dienų po medžiagos pateikimo arba bandyminio atspaudo patvirtinimo jei toks buvo daromas (žr. žemiau). Kokybiškai dirbantys rėminimo centrai užtempimo užsakymus dabar atlieka maždaug per 7–10 dienų.

Apibendrinimai ir patarimai

Taigi, ko reikia būtinai paklausti pas spausdintoją ir rėmintoją prieš duodant užsakymą atspausti aukščiausios kokybės giclée drobę? Pabandykime apibendrinti:

1. Kokia technika ir kokiais rašalais bus spausdinama drobė? Tai turi būti rašalinis, būtinai pigmentinis fotospausdintuvas, naudojantis originalius, skirtus būtent tam spausdintuvui, archyvinius pigmentinius rašalus. Šių spausdintuvų modelių yra nedaug, dabar juos gamina iš viso 3 firmos pasaulyje: Epson, HP ir Canon. Kad butu lengviau atskirti, visus juos, egzistuojančius straipsnio publikavimo dieną, galima išvardinti (neminint pačių mažiausių modelių, nelabai tinkamų drobėms spausdinti dėl dažniausiai didelių drobių išmatavimų): Epson 7600, 7800, 7880, 9600, 9800, 9880, 10600, 11880 (neseniai paskelbta apie naujos kartos spausdintuvų 7900 ir 9900 numatomą išleidimą, tačiau jie yra daugiau skirti poligrafinių bandyminių atspaudų gamybos rinkai), HP Z3100 (neseniai išleistas naujas Z3200, kuris iš esmės tik daugiau ar mažiau pašalino didžiausius Z3100 konstruktyvinius defektus ir apribojimus), Canon ipf8000, ipf9000, ipf6100 (neseniai paskelbta apie numatomą ipf6200 išleidimą, praktiškai tai tik šiek tiek modifikuotas ipf6100), ipf8100 ir ipf9100. Iš jų geriausius rezultatus gali pasiekti Epson 7880, 9880, 11880, HP Z3100, Canon ipf6100, Canon ipf8100 ir ipf9100. Kiti, nors ir tinkami tam, spausdins šiek tiek žemesne kokybe dėl senstelėjusių technologinių sprendimų. Visos kitos galimos spausdinimo ant drobės technologijos (pavyzdžiui, solventinė (solvent-based) ar aliejinė-sublimacinė (oil-based) spauda) kokybe pastariesiems prilygti negali.

2. Ant kokios drobės bus spausdinama? Tai turi būti archyvinė natūrali 100% medvilnės arba medvilnės ir polimerinių priedų drobė, be cheminių baliklių. Geriausia – žinomo gamintojo pasaulyje. Bevardžių ar negirdėtų tiekėjų drobių,  pažymėtų užrašu „Pagaminta Kinijoje“, patartina vengti. Taip pat geriau iš anksto įsitikinti ir pasitikslinti pas spaudėją, ar siūloma drobė tikrai yra skirta tempimui ant porėmio (kaip minėta aukščiau, kai kurios drobės nėra skirtos tokiam tempimui, jos rėminamos klijuojant ant plokštės). Problema yra ir tame, kad tokią drobę iš pirmo žvilgsnio net ir neblogai užtempus pas spaudėją, po kurio laiko ji gali „defektuotis“ tiesiog kabėdama ant sienos (pavyzdžiui, „nukabs“ arba „persitemps“ pasikeitus aplinkos temperatūrai ar drėgmei).

3. Kokia skiriamąja geba bus spausdinama? Drobė turi būti spausdinama mažiausiai 1200 x 1200 dpi skiriamąja geba. Kuo daugiau – tuo geriau.

4. Ar užtikrinama visiška technologinio proceso spalvų kontrolė? Spausdintojas turi užtikrinti, kad visose technologinėse grandyse būtų griežtai ir tiksliai kontroliuojamos spalvos: pradedant monitoriaus kalibracija ir baigiant specialiais spausdintuvų profiliais, užtikrinančiais tiksliausias išgaunamas spalvas. Jei spausdinamas meno kūrinys, kuris buvo skanuojamas ar fotografuojamas, tai skaneris ir fotoaparatūra taip pat turi būti profiliuojami. Spausdintojai, reikalaujantys pateikti originalus spausdinimui tik CMYK spalvų erdvėje, turėtų būt ignoruojami, nes tai yra tiesioginis įrodymas, kad tiksli spalvų kontrolė pas juos neatliekama arba jie iš viso nesupranta to reikšmės.

5. Ar spausdintojas gali pateikti vienokį ar kitokį nedidelį bandomąjį atspaudą prieš spausdinant ant drobės? Spaudai ant drobės kainuoja brangiai. Tad visada patartina prieš spaudžiant tikrą didelį spaudą atsispausdinti nedidelius (iki A3 dydžio) bandomuosius pavyzdžius ant gana pigaus matinio dengto popieriaus (o kartais ir ant originalios drobės). Jeigu spausdintojas užtikrina tikslią technologinio proceso spalvų kontrolę, tokie atspaudai leis įvertinti ir būsimas spalvas ant drobės. Pavyzdžių gali būti du: bendras vaizdas su bendra būsima spalvų gama arba nedidelio gabaliuko spauda masteliu 1:1, leidžianti įvertinti būsimo spaudo aštrumą (angl. sharp), tai yra, ar ne per daug bus viskas sulieta (angl. blur) išdidinus turimą nedidelį vaizdą. Tokie bandomieji atspaudai už kelias dešimtis litų gali sutaupyti šimtus litų jei paaiškėtų, kad būsima drobė bus ne tokia kaip ją įsivaizdavote. Jeigu spausdintojas to daryti nesutinka ar kaip kitaip išsisukinėja, arba negali užtikrinti, kad spaudas ant drobės bus panašus į bandymus ant popieriaus, tai geriau jį ignoruoti.

6. Ar drobė bus padengta apsauginiu laku? Tai ypatingai svarbus klausimas. Visi spausdintojai, negalintys užtikrinti drobės padengimo apsauginiu laku ar net nežinantys apie tokią technologiją, turėtų būti ignoruojami.

7. Ar rėmintojas gali užtikrinti reikiamą įrėminimo technologiją? Tai yra, ar jis įvaldęs tris pagrindinius drobės tempimo būdus (standartinį, muziejinį ir galerinį). Čia svarbi ir pačio rėmintojo patirtis rėminant skaitmeninius atspaudus ant drobės: yra tam tikrų niuansų, lyginant su tradicinėmis pieštomis drobėmis.

8. Ar rėmintojas gali užtikrinti, kad bus naudojamas porėmis užapvalintomis briaunomis? Šiuo atveju yra didesnė tikimybė, kad drobė liks sveika rėminimo metu.

Pabaiga

Nors šiame straipsnyje buvo akcentuoti tik itin kokybiškos giclèe fotospaudos ant natūralios drobės klausimai, tačiau daugelis teiginių tinka ir visai giclèe fotospaudai, pavyzdžiui, ant meninio (art) popieriaus. Pats rėminimas ir jo technologijos čia paminėtos taip pat trumpai: tik tiek, kiek jos yra aktualios galutinio produkto, tai yra įrėmintos drobės, pirkėjams. O apie pačią giclèe technologiją ir reikalavimus jai jau paruoštas atskiras straipsnis.


© Valdas Vilutis, 2008. Visos autorinės teisės saugomos įstatymų.
Norint perspausdinti ar kitaip viešai paskleisti bet kokią šio straipsnio informaciją, būtinas raštiškas išankstinis autorinių teisių savininko leidimas.